2026 metų spalio mėnesį Lietuvos spiningo iš valčių rinktinė dalyvavo pasaulio čempionate Vengrijoje. Rezultatas nedžiugina, nes šioje sportinės žūklės disciplinoje Lietuva yra aiški pasaulio lyderė. Reitingai čia.
2026 metų rinktinės sudėtis:
- Linkevičius Žilvinas
- Dikšas Nerijus
- Dumčius Algirdas
- Janovič Denis
- Gurskis Mindaugas
- Kaulavičiu Dovydas
- Stanapėdis Jurgis
- Jakiūnas Darius.
Rezultatai:
Kodėl tai nutiko informatyvią informaciją pateikė rinktinės narys Algirdas Dumčius.
Sveiki, bičiuliai !
Pripratome prie gerų Lietuvos rinktinės rezultatų pasaulio čempionatuose. Deja, šį kartą istorija visai kitokia. Ir manau būtų nesąžininga tiesiog patylėti, nuryti kartėlį ir judėti toliau.
Negaliu kalbėti už visą rinktinę. Kiekvienas mūsų nesėkmės priežastis matome šiek tiek skirtingai. Sėkmės istorijos dažniausiai būna paprastos, o štai nesėkmės turi daugybę paaiškinimų. Pasidalinsiu savaisiais.
Svetimas vanduo, neįprastos žuvų rūšys ir, kaip paaiškėjo, pernelyg didelis pasitikėjimas savo išvadomis mums gerokai suvėlė galvas.
Treniruočių metu gana greitai supratome, kad lydeka ir ešerys nebus pagrindinė šio čempionato tema. Užtat atsirišo salatis! Ir kaip atsirišo! Jo buvo tiesiog neįsivaizduojami kiekiai. Radome būdus, kaip jį gaudyti greitai ir efektyviai. Atrodė, kad turime labai rimtą kozirį.
Beršas (žuvies rūšis) taip pat kibo, tačiau pavieniai. Reikėjo gerokai pavargti, kad jų surinktume bent kiek padoresnį kiekį. O kai žinai, kaip sugauti 20 salačių, sunku patikėti, kad kažkas per tą patį laiką gali prigaudyti tiek beršų, jog šie nusvertų tavo rezultatą.
Ir čia buvo mūsų esminė klaida.
Beršas – žuvis su savais niuansais. Masalai, pravedimai, vietos, koncentracijos. Echolotu jį aptikti sunku, o laikosi jis labai konkrečiuose, kartais visai mažuose plotuose. Mes tų vietų neradome. Dar blogiau – pernelyg anksti nusprendėme, kad jų ieškoti nebeverta.
O varžybose paaiškėjo, kad viskas yra visiškai priešingai !
Ekipažai rinko po 100 ir daugiau žuvų iš nedidelių ruožų, kartais net iš pavienių taškų. Dėl tų auksinių vietų virė tikros kovos, kuriose svarbūs tapo ne tik žvejybiniai sugebėjimai, bet ir katerių greitis, laivybos taisyklės bei gebėjimas laiku atsidurti tinkamoje vietoje.
O mūsų salatis antrą varžybų dieną tiesiog išsijungė.
Ir štai šito aš iki šiol negaliu paaiškinti. Kaip per vieną naktį galėjo dingti tokie neįsivaizduojami žuvų kiekiai ? Ten, kur vakar jų buvo pilna, kitą dieną net echolotas jų beveik neberodė.
Mūsų planas A subyrėjo.
Plano B, neturėjome pakankamai gero, nes planas A atrodė vienintelis geras tame telkinyje.
Persiorientuoti į beršus buvo nepaprastai sunku. Geriausių taškų užimti nepajėgėme, nes greičiu neprilygome konkurentams. O net ir patekę į perspektyvias vietas nesugebėjome išgauti tokio tempo, kokį demonstravo vengrai ar čekai. Jie žinojo tai, ko mes taip ir neišmokome.
Lydekos taip pat buvo šiel tiek. Tik vėliau paaiškėjo, kad jos koncentravosi vos kelių šimtų metrų ruože, kurį reikėjo atrasti tarp daugybės kilometrų vandens.
Taigi salatį išmokome gaudyti puikiai, bet jis mus pavedė. Beršą nurašėme ir neišmokome jo gaudyti rezultatyviai. Lydekos vietų neradome.
Paradoksalu, bet nors čia ne Afrika, o žuvys ir sąlygos mums nėra radikaliai svetimos, mūsų pačių sukaupta patirtis šį kartą tapo ne pagalbininku, o priešu.
Buvome pernelyg įsitikinę, kad teisingai supratome vandens telkinį. O kai žmogus labai stipriai tiki savo išvadomis, jis pamažu nustoja matyti tai, kas joms prieštarauja.
Ir tai turbūt skaudžiausia šio čempionato pamoka.
Rezultatas toks, kokio šiomis aplinkybėmis ir su tokiu pasiruošimu buvome verti. Ne dėl to, kad mažai dirbome. Dirbome tikrai daug. Bet daug dirbti ir dirbti teisinga kryptimi – du skirtingi dalykai.
Klaidų pridarėme. Broliai latviai, akivaizdu, sugebėjo jų išvengti. Už tai jiems pagarba.
O mums lieka apmaudas. Ir, neslėpsiu, gėdos jausmas prieš visus, kurie mus palaikė, tikėjo mumis ir laukė gerų rezultatų. Suprantame ir priimame kritiką. Šį kartą jos tikrai nusipelnėme.
Tačiau išsivežame ir patirtį, kurios vertę, tikiu, suprasime tik ateityje.
Trys pamokos, kurios skamba banaliai, kol jų kaina netampa pasaulio čempionatas:
- Turėk planą A, B ir C. Ir ne šiaip mintyse – kiekvieną jų turi būti realiai išbandęs.
- Pasitikėk savo patirtimi, bet niekada netapk jos įkaitu. Kartais būtent tai, ką esi įsitikinęs žinantis, neleidžia pamatyti tikrojo atsakymo.
- Neatmesk galimybės vien todėl, kad šiandien ji atrodo prastesnė. Ypač kai dar ne viską apie ją supratai.
Žvejyba tuo ir žavi, ir kartais žiauriai baudžia. Gali turėti patirties, technikos, žinių, gali dirbti nuo ryto iki vakaro, bet vanduo vis tiek parodo, kiek daug dar nežinai.
Šį kartą gavome labai skaudžią pamoką.
Ačiū visiems, kurie mus palaikė. Atsiprašome, kad šį kartą nepateisinome lūkesčių.