Justinas Balčius
Pagaliau po visų kelionių ir atostogų, praėjus savaitei po penktojo FREE STYLE METHOD FEEDER pasaulio čempionato, kuris vyko Odivelas Dam – Alvito, Portugalijoje, atradau laiko papasakoti įspūdžius.
Iš karto noriu dar kartą pasveikinti čempionus – Ukrainos rinktinę ir kitus nugalėtojus – Vengrijos bei Italijos rinktines. Ir taip pat asmeninėje įskaitoje nugalėjusius – Bence Sabo, Petr Daniš ir Andrii Dobrovolskyi! 
Ir be abejonės atiduoti padėką mūsų pagrindiniam rinktinės rėmėjui – Zvejybosreikmenys.lt
bei kitiems partneriams: Haldorado Lietuva, @Carp expert, Carp Seeds, Feeder Bait, Energofish, Benzar Mix Hungary, Adventer & fishing, Jaukai Masalai, Virginija Daubariene, Arvydai UAB – Ekologiškos žuvininkystės ūkis, Aller Aqua & Aller Fishing Distributor in Lithuania, Mailius.lt, Asso Fishing Line, Deepex, Champion FEED Baltics, Lietuvos dugninės meškerės metodo asociacija, Lietuvos dugninės meškerės metodo asociacija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Nacionalinė sporto agentūra.
Iš tiesų apie tokį pralaimėjimą nėra lengva rašyti. Kaip visada išvažiuodami ir treniruodamiesi tikėjomės pasirodyti žymiai geriau, bet realybė yra tokia kokia yra. Nesusitvarkėme su skaidraus ir iš ties gilaus tvenkinio žuvimis, neatsirinkome teisingų jaukų ir taktika taip pat nebuvo tobula. Tokias išvadas galima daryti iš gan stabilių ir labai kuklių rezultatų… Gal ne visi rinktinės nariai pritars mano nuomonei, gal kažkas pyks, kad atskleidžiau per daug, tai iš karto noriu pabrėžti, kad tai yra mano asmeninė nuomonė ir patirtis.
Pati Portugalija graži šalis, kurios gamta ir orai labai primena Pietų Afriką. Temperatūra naktimis nukrisdavo iki +18, dienomis siekė iki +42 °C. Važiuodami dairėmės, bet liūtų ar krokodilo deja nesutikome… Tik karves, kurios nesikuklino braidžioti po vandenį ir netgi varžybų metu prieiti prie pat sektorių. Pats tvenkinys, kuriame gaudėme – Odivelas Dam, yra apie 1000 ha ploto, tvenkinio ilgis apie 4,5 km, tvenkinio kranto perimetras ~60 km., didžiausias gylis siekia iki 40 m (vidutinis gylis 10-15 m). Kranto linija natūrali, tačiau tvarkinga, leidžianti patogiai išdėstyti sektorius. Pagrindinės žuvys daugiausia karpiai, tačiau pasitaikė ir gražių karosų. Tvenkinio specifika – labai skaidrus vanduo, nedidelės, bet labai stiprios žuvys, gilėjantis dugnas, daug struktūrinių ypatybių (nuolydžiai, žolynai, kieti plotai), karštas klimatas. Trumpai – tvenkinys labai gerai tinkantis pasaulio čempionatui dėl puikios logistikos, maksimaliai lygių sąlygų sektoriuose ir vienoda dominuojančia žuvimi.
Tik karves, kurios nesikuklino braidžioti po vandenį ir netgi varžybų metu prieiti prie pat sektorių. Pats tvenkinys, kuriame gaudėme – Odivelas Dam, yra apie 1000 ha ploto, tvenkinio ilgis apie 4,5 km, tvenkinio kranto perimetras ~60 km., didžiausias gylis siekia iki 40 m (vidutinis gylis 10-15 m). Kranto linija natūrali, tačiau tvarkinga, leidžianti patogiai išdėstyti sektorius. Pagrindinės žuvys daugiausia karpiai, tačiau pasitaikė ir gražių karosų. Tvenkinio specifika – labai skaidrus vanduo, nedidelės, bet labai stiprios žuvys, gilėjantis dugnas, daug struktūrinių ypatybių (nuolydžiai, žolynai, kieti plotai), karštas klimatas. Trumpai – tvenkinys labai gerai tinkantis pasaulio čempionatui dėl puikios logistikos, maksimaliai lygių sąlygų sektoriuose ir vienoda dominuojančia žuvimi.Šiame čempionate varžėsi 15 šalių atstovai. Kiekvieną komandą sudarė 6 sportininkai ir du treneriai, bei lydintis personalas – trenerių asistentai ir kt. Varžybos išskirtinės tuo, kad vyko ne dvi dienas kaip įprasta, o tris. Toks formatas tikriausiai pasirinktas dėl to, kad sumažinti „sėkmės“ tikimybę. Tokių sektorių čia buvo, bet negalėčiau pasakyti, kad tai buvo lemiantis veiksnys. Aš pats asmeniškai gaudžiau treniruotėse, o varžybas stebėjau iš šalies, kaip rezervinis sportininkas-treneris ir kartu komandos vadovas, ir tai leido pamatyti visas varžybas gerokai platesnėmis akimis, nei mato sportininkas sėdėdamas ant platformos. Paklausite, ką galima pamatyti daugiau? Visų pirmą – visų dalyvių jaukus ir masalus. Iš to galima daryti išvadą, kad mūsų jaukas buvo kitoks, nei tų šalių ar sportininkų kurie lipo ant pakylos, mes neturėjome arba neįdėjome nemažai komponentų ką dėjo kiti. Antra – gaudymo taktika. Per treniruotę pastabėjome efektą, kai žuvis jaukinama iš viršaus, tačiau varžybų metų tai naudos neatnešė – 90 proc. jaukino tik nuo dugno. Trečia – skystų priedų panaudojimas. Didžioji dauguma varžybų dalyvių naudojo žalią dūmą skleidžiantį skystą priedą, kuris buvo arba įlašinamas į šėryklą, arba patiekiamas iš anksto sumaišytas su jauku ar peletėmis. Tokio skysčio mes irgi pakankamai neturėjome.
Įranga – 90 proc. sportininkų gaudė su Flat tipo šėrykla, kartais pagal situaciją panaudodami vidutinio dydžio šėryminę šėryklą. Kabliukai 10 – 12 dydžio, masalai daugiausiai buvo kabinami su gumele. Meškerės labai įvairios, nuo 11 ft Drenan Acolyte Plus ar panašaus analogo iki 13 ft stipresnių kotų. Pasaulio čempionu tapęs Bence Sabo po varžybų atskleidė kad buvo atradęs tinkamą masalą. Pasiskaitykite įrašą apie tai jo puslapyje.
Žinoma, pastebėjimų ir įspūdžių yra daug daugiau nei šiame tekste, tačiau viską perteikti nėra lengva. Su pralaimėjimu susitaikysime, o kad būtume stipresni kitame pasaulio čempionate turime tam ruoštis ir dirbti dar stipriau. Sekantis pasaulio FREE STYLE METHOD FEEDER čempionatas vyks Vengrijoje. Tikiuosi ten ir pasimatysime!
Ačiū visiems, kurie stebėjot, sirgot, palaikėt, domėjotės ir rūpinotės visos šios mūsų išvykos metu! Susitiksime prie vandens jau greitai – Rugpjūčio 2-3 d, Kintuose – Lietuvos dugninės meškerės metodo čempionato 2-jame etape!
Dugninės meškerės metodo asociacijos prezidentas – Justinas Balčius.
