2025 metų Lietuvos sportinės žūklės federacijos Konferencijoje planuojama patvirtinti atnaujintą strateginį veiklos planą.
Konferencijos šaukimas ir darbotvarkė čia.
Pristatome atnaujintą Lietuvos sportinės žūklės federacijos strateginį veiklos planą 2026-2030 metams.
LIETUVOS SPORTINĖS ŽŪKLĖS FEDERACIJOS
STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS
2026 – 2030 m.
TURINYS
- ĮVADAS.
- Veiklos aprašymas.
- Aplinkos išoriniai veiksniai (Politiniai, Ekonominiai, Socialiniai, Technologiniai)
- SSGG analizė.
- Vizija.
- MISIJA.
- Vertybės.
- pagrindinės STRATEGINĖS KRYPTYS.
- STRATEGINIAI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI.
- Finansinis aprūpinimas.
- Strategijos vertinimo, tobulinimo ir palaikymo principai
- Rezultatai ir vertinimo kriterijai.
- Valdymo struktūra.
- Kita informacija.
1. ĮVADAS
Asociacija „Lietuvos sportinės žūklės federacija“ įregistruota 1996m. gruodžio.16d., įmonės kodas 191935171, registracijos adresas: Žemaitės g.6 Vilnius. Duomenys apie Lietuvos sportinės žūklės federaciją (toliau vadinama Federacija) yra kaupiami ir saugomi valstybės įmonėje Registrų centras, juridinių asmenų registre.(Lvovo g.25-101, Vilnius).
Pagrindinis Federacijos tikslas – organizuoti ir vykdyti Lietuvos sportinės žūklės čempionatus, dalyvauti pasaulio ir Europos čempionatuose, organizuoti kitus renginius susijusius su sportine žūkle.
Federacija vienija Lietuvos žūklės sporto šakų asociacijas, žūklės sporto klubus bei sportine žūkle užsiimančius asmenis Lietuvoje.
Šiuo metu Federacija apima šias sportinės žūklės sekcijas (disciplinas):
- karpių žūklė
- dugninė (feeder) žūklė
- laisvo stiliaus metodo dugninė (method feeder) žūklė
- muselinė žūklė
- plūdinė žūklė
- poledinė žūklė
- žūklė spiningu
- jūrinė žūklė
- tvenkinių upėtakių žūklė.
2025 m. liepos 2 d. duomenimis, juridiškai registruotais Federacijos nariais yra:
| Pavadinimas | Įmonės
kodas |
Pirmininko
vardas, pavardė |
Juridinio asmens adresas | Telefonas | Kultivuojama sportinės žūklės disciplina
|
| Lietuvos karpininkų asociacija | 126423631 | Mantas Staškus | Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Viršuliškių g. 2-49 | +37068626974 | Karpių žūklė |
| Lietuvos spiningautojų lyga | 302493922 | Žilvinas Linkevičius | Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m. Smilčių g. 6 | +37069960424 | Spiningavimas iš valčių |
| Žvejų klubas „ŽVEJO TRIBŪNA” | 302753028 | Linas Piekus | Dariaus ir Girėno g. 21-3, LT-92254 Klaipėda. | +37069871661 | Jūrinė žūklė |
| Lietuvos poledinės žūklės sporto asociacija | 304156252 | Rolfas Bitinas | Alytaus m. sav. Alytaus m. Kanklių g.1 | +37064034222 | Poledinė žūklė |
| Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacija | 304351366 | Alvydas Žibas | Kauno raj. sav. Akademijos mstl. Universiteto g.8A | +37061425057 | Plūdinė žūklė |
| Lietuvos dugninės meškerės asociacija | 303289449 | Rolfas Bitinas | Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Kauno g. 34 | +37064034222 | Dugninė žūklė |
| Dugninės meškerės metodo asociacija | 305688009 | Deividas Bakanas | Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Avižienių k., Liepų g. 5-2 | +37064306277 | Method feeder |
| Lietuvos upėtakių sportinio gaudymo asociacija LUSGA | 305735035 | Kęstutis Kovalenkovas | Vilnius, Didlaukio g. 80-96 | +37068731010 | Tvenkinių upėtakių žūklė |
| Plūdinės žūklės klubų asociacija | 306734317 | Andrius Krivošejevas | Kaunas, Tymo g. 5, LT-47310 | +37061492849 | Plūdinė žūklė |
| Lietuvos muselinės žūklės sporto asociacija | 306055348 | Raivydas Prakopimas | Druskininkai, Balainės g. 13, LT-66227 | +37062305533 | Muselinė žūklė |
2. Veiklos aprašymas
Federacija pripažįsta Olimpinę chartiją ir yra Tarptautinės sportinės žūklės konfederacijos (toliau – C.I.P.S.) narė. Federacija pripažįsta C.I.P.S. kaip pagrindinę organizaciją, tarptautiniu mastu koordinuojančią sportinę žūklę. Federacija savo veikloje vadovaujasi C.I.P.S. statutais, reglamentais ir taisyklėmis.
Federacijos veikla orientuota į rezultatus, paremta strateginiu veiklos planu, ištekliais, procesais ir vertinimu, siekiant pagerinti sprendimų priėmimą, skaidrumą ir atsakingumą.
Federacijos pagrindiniai veiklos tikslai:
- koordinuoti Federacijos narių veiklą, atstovauti ir ginti Federacijos narių interesus Lietuvos Respublikoje ir užsienyje, sudaryti palankias veiklos sąlygas Federacijos nariams plėtojant tarpusavio ir tarptautinius ryšius su sportinę žūklę propaguojančiomis organizacijomis;
- rengti ir vykdyti Federacijos strateginį veiklos planą;
- rengti vystomų sporto šakų plėtojimo programas, jas įgyvendinti ir taip prisidėti prie Lietuvos Respublikos valstybinės sporto plėtros strategijos vykdymo, siekti aukščiausių rezultatų žūklės sporto šakų Europos ir Pasaulio čempionatuose
- atlikti vienintelio C.I.P.S. nario Lietuvos Respublikoje pareigas ir naudotis jai suteiktomis teisėmis Lietuvos sportinės žūklės plėtros tikslams siekti;
- atitikti aukšto meistriškumo sporto kriterijus bei siekti, kad žūklė būtų sportiškas, kultūringas ir sveikas laisvalaikio praleidimo būdas;
- gilinti gamtos pažinimą bei sąlytį su ja, propaguoti gamtosaugines idėjas ir racionalų gamtos turtų panaudojimą bei visomis įmanomomis Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamomis priemonėmis užtikrinti gamtos ir jos išteklių gausinimą bei apsaugą.
Federacijos strateginis veiklos planas – tai ketverių metų sporto šakos vystymo strategija, numatanti siekiamus tikslus ir įgyvendinamus uždavinius. Programos vykdymas remiasi priemonėmis ir jos vykdymui numatomais finansiniais planais.
Federacija, įgyvendindama 2020 – 2025 m. strateginį veiklos planą, pasiekė itin aukštų rezultatų, kuriais būtina pasidžiaugti:
2021 m.
- 2021 m. rugsėjo mėn. Pasaulio plūdinės žūklės čempionate Italijoje Lietuvos nacionalinės rinktinės narys Mindaugas Trybas iškovojo 4 vietą asmeninėje įskaitoje.
2022 m.
- 2022 m. vasario mėnesį Lietuvoje vykusiame poledinės žūklės pasaulio čempionate Lietuvos rinktinė iškovojo aukso medalius komandinėje įskaitoje ir bronzos medalį individualioje įskaitoje (Deividas Račkauskas).
- 2022 m. spalio mėn. Čekijoje vykusiame Pasaulio spiningavimo iš valčių čempionate Lietuvos rinktinė pasirodė puikiai – komandinėje įskaitoje sidabras, asmeninėje įskaitoje vienas ekipažas (Darius Jakiūnas ir Jurgis Stanapėdis) irgi pelnė sidabro medalius.
2023 m.
2023 metai sportinei žūklei išties įspūdingi. Iš devynių nacionalinių rinktinių medalius Lietuvai iškovojo keturios rinktinės:
- metų pradžioje poledinės žūklės pasaulio čempionate Estijoje Lietuvos nacionalinė rinktinė pasipuošė sidabro medaliais.
- rugsėjo mėnesį karpių žūklės pasaulio čempionate Prancūzijoje Lietuvos rinktinės nariai Arūnas Paluckas ir Lauras Karbauskas asmeninėje įskaitoje iškovojo bronzos medalius.
- lapkričio pradžioje Lietuvoje įvyko Trout Area (tvenkinių upėtakių) pasaulio čempionatas, kuriame Lietuvos rinktinės nariai susišlavė beveik visus aukščiausius apdovanojimus: komandinėje įskaitoje – aukso medaliai, asmeninėje įskaitoje auksas (Tautvydas Jakučiūnas) ir sidabras (Jonas Čivinskas).
- sezoną sėkmingai uždarė Method feeder rinktinės narys Denis Gutianskij pasaulio čempionate Ispanijoje iškovojęs bronzos medalį asmeninėje įskaitoje.
2024 m.
2024 metai buvo rekordiniai pagal medalius Lietuvos sportinės žūklės istorijoje.
- metų pradžioje poledinės žūklės pasaulio čempionate Mongolijoje Lietuvos nacionalinė rinktinė pasipuošė aukso medaliais, asmeninėje įskaitoje auksą iškovojo Arūnas Koska, sidabrą – Artūras Skvirba, bronzą – Mindaugas Leonas.
- Gegužės mėnesį pasaulio čempionate Ispanijoje dugninės žūklės Lietuvos nacionalinė rinktinė laimėjo sidabro medalius, asmeninėje įskaitoje Arūnas Mazurkevičius užėmė II vietą.
- Plūdinės žūklės Europos čempionate Nyderlanuose birželio mėnesį Rytis Bitinas asmeninėje įskaitoje laimėjo sidabro medalį.
- Moterų karpių žūklės Lietuvos rinktinė Latvijoje pasaulio čempionate iškovojo bronzos medalius.
- Pasaulio čempionate Airijoje spiningo iš valčių nacionalinė Lietuvos rinktinė iškovojo aukso medalius. Asmeninėje įskaitoje aukso medalius laimėjo Gusto Juozelskio ir Justo Šidlos ekipažas, sidabro medalius laimėjo Domo Kelpšo ir Gedimino Švilpos ekipažas.
- Pirmą kartą pasaulio čempionate dalyvavo U25 jaunimas.
2025 m.
- metų pradžioje poledinės žūklės pasaulio čempionate JAV Lietuvos nacionalinė rinktinė iškovojo aukso medalius, asmeninėje įskaitoje auksą iškovojo Artūras Skvirba, sidabrą – Mindaugas Leonas.
- Birželio mėnesį dugninės žūklės pasaulio čempionate Lietuvoje, asmeninėje įskaitoje Artūras Lapinskas užėmė II vietą.
- Pasaulio čempionate Estijoje spiningo iš valčių nacionalinė Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius.
- lapkričio mėnesį Italijoje Trout Area (tvenkinių upėtakių) įvyko pasaulio čempionatas, kuriame Lietuvos rinktinė užėmė III vietą.
Taip pat būtina pažymėti, kad per šį laikotarpį Lietuvoje įvykdyti trys sportinės žūklės pasaulio čempionatai:
- 2022 m. vasario mėn. įvyko XVIII sportinės poledinės žūklės pasaulio čempionatas (buvo planuota, kad pasaulio čempionatas vyks 2020 metais vasario 15-16 dienomis, Rėkyvos ežere, Šiaulių m., tačiau jis tais metais buvo perkeltas į Suomiją)
- 2023 m. lapkričio 4 -5 dienomis Lietuvoje (Vasaknose, Zarasų raj.) vyko III-asis Trout Area (tvenkinių upėtakių) gaudymo pasaulio čempionatas.
- 2025 m. birželio 14-15 dienomis Lietuvoje, Rusnėje, Skirvytės upėje vyko 14-asis dugninės žūklės pasaulio čempionatas, kuriame dalyvavo sportininkai iš 22 valstybių.
Sportinės žūklės aukšto meistriškumo sportininkų sąraše 2025 m. yra 354 sportininkai.
2025 metais patvirtintas LSŽF teisėjų sąrašas, kuriame yra 25 C kategorijos ir 5 B kategorijos teisėjai.
Per pastaruosius metus įvyko renginiai teisėjams, varžybų organizatoriams ir sportininkams:
- 2022 m. balandžio 7 d. seminaras ,, Antidopingo mokymai Lietuvos sportinės žūklės federacijai“.
- 2023 m. lapkričio 30 d. seminaras ,,Manipuliacija varžybomis”.
- 2023 metais buvo suorganizuoti Antidopingo mokymai sportinės žūklės sportininkams trejose disciplinose.
- 2024 m. lapkričio 22 d. ,,Seminaras sportinės žūklės varžybų teisėjams“ varžybų organizavimo tema.
- 2024 metais buvo suorganizuoti Antidopingo mokymai sportinės žūklės sportininkams trejose disciplinose.
- 2025 m. lapkričio 26 d. ,,Mokymai sportinės žūklės teisėjams ir sportininkams“ antidopingo tema.
- 2025 metais buvo suorganizuoti Antidopingo mokymai sportinės žūklės sportininkams dvejose disciplinose.
- 2025 metais pasaulio čempionato metu Lietuvoje, Rusnėje buvo suorganizuotas tarptautinis kongresas „Šiuolaikinės sportinės žūklės iššūkiai: teisėjavimas, tvarumas ir sąžiningumas“
Visa informacija apie Federacijos veiklą, struktūrą ir kontaktus, dokumentus, varžybas, ataskaitas galima rasti Federacijos interneto svetainėje https://www.sportinezukle.lt/, o einamoji informacija pateikiama Federacijos facebook-o paskyroje.
3. Aplinkos išoriniai veiksniai (Politiniai, Ekonominiai, Socialiniai, Technologiniai)
Žūklės sportas pasaulyje, Europoje, tai pat – ir Lietuvoje, tampa vis populiaresnis, vis daugiau sportininkų dalyvauja įvairiose varžybose, o siekiant padaryti žūklės sportą labiau atraktyvų, patrauklų žiūrovams ir TV transliacijų vykdymui, atsiranda naujos žūklės sporto šakos (pvz., Area Trout arba upėtakių gaudymas tvenkiniuose, Street Fishing arba spiningavimas mieste ir pan .).
Žūklės sporto populiarumo ir meistriškumo augimas susijęs su mėgėjiškos, arba kitaip dar vadinamos rekreacinės žūklės populiarėjimu, žvejų teorinių ir įgūdžių gerėjimu, aukščiausio lygio įrankių prieinamumo didėjimu, pažengusių žvejų noru nebe paprastai žvejoti, bet varžytis tarpusavyje ir siekti aukšto sportinio meistriškumo.
Tarptautinė žūklės sporto konfederacija C.I.P.S. (International Sport Fishing Confederation) įkurta dar 1952 metais, jos tikslas yra skatinti, koordinuoti ir tobulinti visą su žvejyba susijusią veiklą sportiniu požiūriu. CIPS veikia visame pasaulyje, tai vienintelė organizacija, atstovaujanti didžiulei žvejų sportininkų bendruomenei, kurių yra daugiau nei 50 milijonų. Šiuo metu CIPS priklauso 152 nacionalinės federacijos iš 78 šalių.
Tarptautinę sportinės žūklės konfederaciją sudaro trys tarptautinės sportinės žūklės federacijos: Tarptautinė sportinės žvejybos gėlame vandenyje federacija (FIPS-ed), Tarptautinė sportinės žvejybos museline federacija (FIPS-Mouche), Tarptautinė sportinės žvejybos jūroje federacija (FIPS-M). . Tarptautinė kastingo sporto federacija (ICSF) yra asocijuota CIPS narė. Lietuvos sportinės žūklės federacija taip pat yra CIPS narė, laikosi CIPS sprendimų ir taisyklių.
Žūklės sportą gėluose vandenyse (dauguma Lietuvos žūklės sporto šakų yra būtent gėluose vandenyje) koordinuoja FIPSed (Fédération Internationale de Peche Sportive en Eau Douche) įkurta Prahoje 1972 metais ir siekia skatinti gėlavandenės sportinės žvejybos praktiką visame pasaulyje ir tai daro bendradarbiaudama su visomis CIPS narėmis. 2022 metais Lietuvos sportinės žūklės federacija įstojo į Tarptautinę sportinės žvejybos museline federaciją (FIPS-Mouche), o nuo 2024 metų tapo ir Tarptautinės sportinės žvejybos jūroje federacijos (FIPS-M) nariu.
CIPS ir FIPS-ed, FIPS-Mouche, FIPS-M, ICSF rengia ir tikslina Pasaulio ir Europos čempionatų taisykles, sudaro šių čempionatų tvarkaraščius ir parenka čempionatų vietas.
Kadangi šių organizacijų vadovybės nariai daugiausiai yra iš didžiųjų pietų ir centrinės Europos šalių, tai dažnai jų parinktos čempionatų vietos yra Lietuvos žūklės sporto atstovams toli, karšto klimato, su nebūdingomis Lietuvoje žuvimis , o tai labai įtakoja Lietuvos nacionalinių rinktinių rezultatus Pasaulio ir Europos čempionatuose.
Pastaraisiais metais Federacija atliko drąsius žingsnius siekiant pakeisti tokius nepalankius išorinius veiksnius, darė daug pastangų keičiant tarptautinių organizacijų požiūrį į Pasaulio ir Europos čempionatų vietų parinkimą, įrodė, kad galima ir tokiose šalyse kaip Lietuva sėkmingai organizuoti pasaulinio lygio renginius ir tai duoda rezultatų – pvz., 2025 m. lapkričio mėn. FIPSed patvirtintame Pasaulio ir Europos čempionatų kalendoriuje (žr. 3.1 pav.) numatyta kad bent vienas pasaulio čempionatas vyks Lietuvoje, dar keli – artimose Lietuvai šalyse. Tai sudaro prielaidas Lietuvos nacionalinėms rinktinėms ir jų sportininkams siekti aukščiausių rezultatų Pasaulio čempionatuose su mažesnėmis išlaidomis.
3.1 pav. FIPSed patvirtintas Pasaulio ir Europos čempionatų kalendorius 2026-2029 metams
Kai kuriuose žūklės sporto šakų čempionatuose dalyvauja nedaug šalių (pvz. tik šalto klimato zonoje propaguojamos poledinės žūklės Pasaulio čempionate, jaunos sporto šakos – tvenkinių upėtakių gaudymo – Pasaulio čempionate), todėl Federacija pagal dabar galiojančią tvarką, nustatytą Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sąlygų apraše (Patvirtintame LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022-11-28 d. įsakymu Nr. V-1871 (LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023-11- 27 d. įsakymo Nr. V-1487 redakcija), negali pretenduoti į didesnį valstybės finansavimą, nors pasiekiami aukščiausi sportiniai rezultatai (pagal Aprašo 26.17 punktą ,,balai už į olimpinių žaidynių programą neįtrauktų sporto šakų rungtyse iškovotas vietas ir aplenktų sportininkų (komandų) skaičių skiriami, jeigu šiose rungtyse varžėsi ne mažiau kaip 8 sportininkai (komandos), o tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose (įskaitant atranką) dalyvavo ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai“).
Lietuvoje Federacija siekia maksimaliai atitikti valstybės lūkesčius, atsižvelgiant į Federacijos pajėgumus, gaunamą finansavimą ir žmogiškuosius išteklius.
2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos plane (patvirtintame LRV 2020-09-09 nutarimu Nr. 998, LRV 2021-09-29 Nr. 797 redakcija) 4 tikslo „Stiprinti tautinį ir pilietinį tapatumą, didinti kultūros skvarbą ir visuomenės kūrybingumą“ numatytas 4.4 uždavinys „Siekti gausinti aukščiausius Lietuvos sporto pasiekimus“, taip pat 2.10 uždavinys „Skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas ir stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą“.
Aštuonioliktosios Lietuvos respublikos vyriausybės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2020-12-11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 40.5 punkte numatytas siekis, kad sporto sistema didintų fizinį aktyvumą, įtrauktį ir aukštą meistriškumą.
Antrame šios Programos skirsnyje tarp numatytų vyriausybės prioritetinių projektų yra Projektas ,,Fizinį aktyvumą, įtraukti ir aukštą meistriškumą užtikrinanti sporto sistema“.
61 punkte numatoma, kad ,, Peržiūrėdami sporto sistemą Lietuvoje, skatinsime didesnį jaunesnių amžiaus grupių asmenų fizinį aktyvumą ir sudarysime palankias sąlygas reguliariai užsiimti fizine veikla vyresnio amžiaus gyventojams. Orientuodamiesi į aukštus profesionalaus sporto rezultatus, susitelksime siekdami įgyvendinti aukšto sportinio meistriškumo programų pagrindinius tikslus ir uždavinius, sudarydami reikiamas pasirengimo sąlygas sportininkams ir jų treneriams. Sportas taps socialinės įtraukties skatinimo priemone, mažinančia atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių, svariai prisidės prie ekonominės ir socialinės sanglaudos, visuomenės integracijos. Sieksime, kad užsibrėžti tikslai būtų pasiekti vadovaujantis partnerystės su sporto bendruomene ir skaidraus viešojo valdymo principais“ .
Viena iš Programoje numatytų iniciatyvų – ,, 62.4. Lietuvą garsinantys sporto pasiekimai. Bendradarbiaudami su sporto bendruomene patvirtinsime aiškius ir konkurencingus strateginių sporto šakų federacijų, siekiančių gauti finansavimą iš valstybės biudžeto, tikslų, veiklos ir rezultatų kriterijus. Daugiau dėmesio skirsime nacionalinių sporto šakų federacijų aukšto sportinio meistriškumo programoms, skirtoms vaikų, jaunių, jaunimo ir elito sporto plėtrai, užtikrindami sportininkų rengimo sistemos tęstinumą. Skatinsime jaunų trenerių pritraukimą ir nuolatinį trenerių kompetencijų tobulinimą ir sieksime, kad tai taptų prioritetiniu kriterijumi vertinant sporto federacijų programas ir skiriant joms finansavimą..“.
Federacija taip pat siekia prisidėti prie LRV vyriausybės programos įgyvendinimo, siekdama Lietuvą garsinančių sporto pasiekimų, kaip įmanoma efektyviau panaudodama valstybės skiriamą finansavimą, rėmėjų ir nuosavas lėšas. Tenka konstatuoti, kad žūklės sportas yra gan brangus, gaunamas finansavimas nėra pakankamas ir dažnai sportininkams, norint sėkmingai dalyvauti žūklės sporto šakų Pasaulio ir/ar Europos čempionatuose, tenka prisidėti savo lėšomis, naudotis ta įranga, kurią išgali įsigyti, skirti treniruotėms ir varžyboms laisvą nuo darbo arba savo atostogų laiką.
Daugumos žūklės sporto šakų sportininkų turi laikytis ne tik aukšto sportinio meistriškumo varžybų taisyklių, tačiau ir Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2013-01-04 d. įsakymu Nr. D1-14 (LR aplinkos ministro 2019-07-23 d. įsakymo Nr. D1-435 redakcija) reikalavimų.
Pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles yra taikomi apribojimai atskirų žuvų rūšių dydžio apribojimas, tam tikrais laikotarpiais draudžiama gaudyti tam tikras žuvų rūšis, tad ir varžybų dalyviai turi laikytis šių reikalavimų, atitinkamai prisitaikyti prie jų.
Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1 punkte nurodoma, kad ,,draudžiama žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje“. 2023 m. lapkričio mėn. LR Seimas pritarė Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisoms, nustatydamas naujus mėgėjų žvejybos leidimų įkainius (nuo 5 eurų iki 15 eurų mėnesiui ir nuo 14 eurų iki 50 eurų metams, tai yra beveik 3,5 karto daugiau). Tai taip pat kažkiek įtakos žūklės sporto varžybų dalyvių skaičių, ir, be abejo, dalyvavimo žūklės sporto varžybose išlaidas, kurios ir taip yra didelės.
Federacijos veiklą įtakoja ir dar nemažai kitų, mažiau reikšmingų politinių, ekonominių, socialinių, technologinių veiksnių, kurie šiame Strateginiame plane nedetalizuojami.
4. SSGG analizė
| STIPRYBĖS | SILPNYBĖS |
| – žūklės sporto varžybų tradicijos Lietuvoje
– puoselėjamos įvairios žūklės sporto šakos – aukšti žūklės sporto pasiekimai daugelyje žūklės sporto šakų – nemažas aukšto sportinio meistriškumo sportininkų skaičius, skatinantis tarpusavio konkurenciją ir meistriškumo augimą – daug įvairių žūklės sporto šakų sportininkų bei trenerių bent kartą per metus dalyvauja Pasaulio arba Europos arba kitose tarptautinėse varžybose – aktyvi žūklės klubų, įvairių žūklės sporto sekcijų asociacijų veikla |
– visuomenėje įsišaknijęs šabloninis požiūris į žvejus
– ribotos galimybės užsiimti sportine žūkle vaikams, jaunimui, moterims, neįgaliesiems – brangi sporto šaka, kur siekiant sėkmingai dalyvauti varžybose reikia modernių žūklės įrankių, daug lėšų jaukams, masalams ir priemonėms – dėl nepakankamo finansavimo sportininkai turi naudoti savo asmenines lėšas, nėra galimybių įsigyti modernaus inventoriaus varžyboms – nepakankamas rėmėjų pritraukimas – trenerių, teisėjų, savanorių trūkumas, nepakankama kompetencija – tarptautinių varžybų organizavimo patirties stoka – nepakankamai glaudus bendradarbiavimas su CIPS, FIPS, kitų šalių žūklės sporto organizacijomis – mažai išvystyta infrastruktūra, reikiama įvairių žūklės sporto šakų varžybų vykdymui – silpnai viešinami laimėjimai ir pasiekimai |
| GALIMYBĖS | GRĖSMĖS |
| – didelis žūklės mėgėjų skaičius Lietuvoje, galinčių tapti sportininkais
– didėjantis įvairių žūklės varžybų skaičius – žūklės būrelių skaičiaus ir šiuos būrelius lankančių vaikų skaičiaus augimas – jaunimo, moterų, neįgaliųjų įtraukimo į žūklės sportą augimas – gerėjantys Federacijos, asociacijų, klubų organizaciniai gebėjimai – partnerystė su aplinkinių šalių žūklės sporto atstovais – užsienio lietuvių, dalyvaujančių tradiciškai stiprių šalių čempionatuose, pritraukimas – palankios gamtinės sąlygos žūklės sporto plėtojimui |
– mažas žūklės populiarumas sporto bendruomenėje bei silpnas politinis palaikymas
– ekonominių sunkumų nulemtas mažėjantis žūklės sporto mėgėjų finansinis pajėgumas – stiprėjanti konkurencija dėl talentingų žvejų tarp atskirų žūklės sporto šakų – susireikšminusių buvusių žūklės sporto ,,aktyvistų“ priešinimasis permainoms ir destrukcinė veikla – santykinai mažai aukšto intelekto lygio bei aukštąjį išsilavinimą turinčių sportininkų – sportininkų išvykimas į užsienį dėl socialinių ir ekonominių veiksnių – atskirų žūklės sporto šakų varžybų organizatorių susikalbėjimo stoka
|
5. Vizija
SPORTINĖ ŽŪKLĖ – VISIEMS ATVIRA MASINĖ SPORTO ŠAKA, TARPTAUTINIU MASTU GARSINANTI LIETUVĄ KAIP GERPIAUSIŲ EUROPOJE IR PASAULYJE ŽVEJŲ KRAŠTĄ, PUOSELĖJANTI NUOLATINĮ SĄLYTĮ SU GAMTA.
6. MISIJA
TELKTI VISUS ŽŪKLĖS SPORTU UŽSIIMANČIUS ASMENIS, KLUBUS, ASOCIACIJAS SIEKIANT
- aukščiausio sportinio meistriškumo, laimėjimų Pasaulio ir Europos čempionatuose, plėtojant trenerių, teisėjų, sportininkų profesionalumą, mokslinių ir techninių pasiekimų prieinamumą ir įsisavinimą;
- masiškumo visose žūklės sporto sekcijose, didinant prieinamumą jaunimui, pradedantiesiems, moterims, neįgaliesiems ir sporto veteranams;
- populiarinti šią sporto šaką visuomenės informavimo priemonėmis;
- plėtoti tarptautinius ryšius su giminingomis užsienio žūklės sporto organizacijomis bei sportininkais;
- gilinti gamtos pažinimą bei sąlytį su ja, propaguoti gamtosaugines idėjas ir racionalų gamtos turtų panaudojimą.
Įgyvendindami Federacijos viziją iki 2030 metų mes:
| Tobulindami varžybų skaičių ir organizavimo kokybę, didindami žūklės sporto patrauklumą, sieksime, kad bendras sportininkų skaičius įvairiose žūklės sporto šakose išaugtų ne mažiau kaip: | 5 % |
| Sieksime, kad jaunimo (iki 23 metų), moterų, neįgaliųjų sportininkų bendras skaičius išaugtų ne mažiau kaip: | 5 % |
| Sportininkų, žūklės varžybų organizatorių, teisėjų, padėjėjų kvalifikacijos tobulinimo renginių organizuosime ne mažiau kaip: | 9 |
| Sistemingam žūklės varžybų organizavimui sieksime sukurti / pagerinti infrastuktūrą prie vandens telkinių ne mažiau kaip: | 2 |
| Organizuoti tarptautines žūklės sporto šakų varžybas, kuriose dalyvautų užsienio šalių sportininkai, ne mažiau kaip | 6 |
| Delegacijose, vykstančiose į įvairių žūklės šakų Europos ir/ar Pasaulio čempionatus jaunimas (iki 23 metų) sudarytų ne mažiau kaip: | 5 % |
| Tapti Pasaulio ar Europos čempionatų nugalėtojais ar prizininkais komandinėje ar asmeninėje įskaitose (kartais) ne mažiau kaip: | 4 |
| Viešinti žūklės sporto populiarėjimą bei pasiekimus įvairiose visuomenės informavimo priemonėse (kartais) ne mažiau kaip | 40 |
7. Vertybės
Bendradarbiavimas, įsitraukimas ir atsakomybė už Federacijos darbą ir aukštus sportinius pasiekimus – vertybės, kurias deklaruojame ir puoselėjame
Numatoma vadovautis šiomis pagrindinėmis nuostatomis:
– populiarinti ir plėtoti sportinės žūklės šakas miestuose ir rajonuose, padidinti sportine žūkle užsiimančių asmenų skaičių, skatinti sportinės žūklės klubų ir komandų daugėjimą;
– tobulinti sportininkų, žūklės varžybų organizatorių, teisėjų, padėjėjų kvalifikaciją;
– kurti ir plėtoti žūklės sporto varžyboms reikiamą infrastruktūrą;
– padėti sportininkams, ypač – jaunimui bei pradedantiems sportuoti apsirūpinti modernia žūklės sporto įranga ir reikmenimis;
– motyvuoti perspektyviausius sportininkus įtraukiant juos į įvairių žūklės šakų delegacijas vykstant į Europos ir/ar Pasaulio čempionatus ir šiuose čempionatuose pasiekti aukščiausių rezultatų;
– gerinti ryšius su užsienio valstybėmis ir sportininkais, dalyvauti tarptautiniuose renginiuose.
Lietuvos sportinės žūklės federacija bendradarbiaudama su kitomis suinteresuotomis organizacijomis ir asmenimis, įgyvendindama šią programą, atsižvelgs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatas ir sieks puoselėti žūklės sportą Lietuvoje bei garsinti Lietuvos vardą tarptautinėse varžybose.
Sieksime, kad visi aukšto sportinio meistriškumo sportininkai, treneriai, teisėjai laikytųsi Lietuvos sportinės žūklės federacijos Vykdomojo komiteto 2024 m. spalio 29 d. patvirtinto Etikos ir drausmės kodekso. Šio kodekso paskirtis – nustatyti sportininkų, trenerių ir teisėjų elgesio vertybinius principus, elgesio nuostatas, nustatyti taisykles, kuriomis siekiama, kad LSŽF organizuojamuose čempionatuose, varžybose ir pratybose, būtų laikomasi garbingo varžymosi principų bei užtikrinama tinkama drausmė.
Žūklės sporte visa sugauta gyvybinga žuvis po varžybų yra paleidžiama atgal į tą patį vandens telkinį, tad principas ,,Pagavai – paleisk“ taip pat yra neatsiejama žūklės sporto dalis.
8. pagrindinės STRATEGINĖS KRYPTYS
- ŽŪKLĖS SPORTO POPULIARINIMAS IR SPORTININKŲ SKAIČIAUS DIDINIMAS.
- VARŽYBŲ ORGANIZATORIŲ IR DALYVIŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS.
- ŽŪKLĖS VARŽYBŲ INFRASTRUKTŪROS IR PRIEMONIŲ MODERNIZAVIMAS.
- AUKŠTO SPORTINIO MEISTRIŠKUMO REZULTATŲ PASIEKIMAS.
- ŽŪKLĖS SPORTO ŽINOMUMO, TARPTAUTIŠKUMO DIDINIMAS.
9. STRATEGINIAI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
I strateginė kryptis. Žūklės sporto populiarinimas ir sportininkų skaičiaus didinimas
1 lentelė. I Strateginės krypties tikslai ir uždaviniai
II strateginė kryptis. Varžybų organizatorių ir dalyvių kvalifikacijos tobulinimas
2 lentelė. II Strateginės krypties tikslai ir uždaviniai
| Tikslas | Uždavinys | ||
| 2.1 | Patobulinti Federacijos, įvairių žūklės šakų asociacijų organizacinius, vadybinius ir administracinius gebėjimus, gero valdymo principus | 2.1.1 | Sistemiškai tobulinti varžybų organizavimo dokumentus |
| 2.1.2 | Standartizuoti informacijos apie varžybų dalyvius bei rezultatus pateikimą | ||
| 2.1.3. | Kelti Federacijos ir asociacijų valdymo organų narių kompetencijas | ||
| 2.1.4 | Gerinti bendradarbiavimą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kitomis valstybės ir savivaldos institucijomis | ||
| 2.1.5 | Keistis patirtimi su kitų šalių sportinės žūklės federacijomis bei tarptautinėmis žūklės sporto organizacijomis FIPS ir CIPS | ||
| 2.2 | Pagerinti žūklės varžybų organizavimą | 2.2.1 | Sutartimis pavesti žūklės sporto varžybų organizavimą įvairias žūklės sporto šakas atstovaujančioms asociacijoms |
| 2.2.2 | Siekti įvairių žūklės sporto šakų varžybų laikų ir vietų suderinamumo | ||
| 2.2.3 | Gerinti vietos savivaldos institucijų dalyvavimą organizuojant varžybas | ||
| 2.2.3 | Pasitelkti savanorius, žvejus mėgėjus varžybų organizavimui ir vykdymui | ||
| 2.2.4 | Gausinti teisėjų gretas | ||
| 2.2.4 | Savalaikiai teikti informaciją apie žūklės varžybas Federacijos ir asociacijų interneto svetainėse bei socialinių tinklų paskyrose | ||
| 2.3 | Pakelti varžybų teisėjų ir savanorių, padėjėjų kvalifikaciją | 2.3.1 | Skatinti tapti teisėjais žūklės sporto veteranus, gerai žinančius žūklės varžybų niuansus |
| 2.3.2 | Organizuoti mokymus teisėjams, savanoriams, padėjėjams | ||
| 2.3.3 | Ieškoti galimybių geriausiems teisėjams dalyvauti tarptautinėse varžybose | ||
| 2.3.4 | Sudaryti sąlygas teisėjams susipažinti su naujausia įranga ir priemonėmis teisėjavimui | ||
III strateginė kryptis. Žūklės varžybų infrastruktūros ir priemonių modernizavimas
3 lentelė. III Strateginės krypties tikslai ir uždaviniai
| Tikslas | Uždavinys | ||
| 3.1 | Plėtoti žūklės varžybų infrastruktūrą | 3.1.1 | Inicijuoti žūklės varžyboms reikiamos infrastruktūros kūrimo įtraukimą planuojant savivaldybių, fondų investicijas vandens telkiniuose bei jų priegose |
| 3.1.2 | Sudominti vandens telkinių savininkus žūklės varžybų organizavimo galimybėmis | ||
| 3.1.3 | Ieškoti lėšų esamų žūklės varžybų vietų infrastruktūros elementų priežiūrai ir remontui | ||
| 3.1.4 | Su vandens telkinių savininkais/nuomininkais įrengti reikiamą infrastruktūrą sistemingam žūklės varžybų vykdymui | ||
| 3.1.5 | Analizuoti žūklės varžyboms naudojamos infrastruktūros elementų tendencijas užsienio šalyse | ||
| 3.2 | Įsigyti žūklės sporto inventorių ir įrangą | 3.2.1 | Aprūpinti varžybų organizatorius ir teisėjus būtina įrangą bei inventoriumi |
| 3.2.2 | Rasti finansinės paramos ar labdaros galimybių įsigyti žūklės sporto įrangą jaunimui ar pradedantiems sportuoti | ||
| 3.2.3 | Bendradarbiauti su gamintojais bei pardavėjais siekiant aprūpinti aukšto sportinio meistriškumo sportininkus moderniausia žūklės sporto įrangą bei priemonėmis | ||
| 3.2.4 | Rasti galimybių aprūpinti nacionalinių delegacijų narius apranga, tinkama žūklės sportui bei reprezentacijai | ||
IV strateginė kryptis. Aukšto sportinio meistriškumo rezultatų pasiekimas
4 lentelė. IV Strateginės krypties tikslai ir uždaviniai
| Tikslas | Uždavinys | ||
| 4.1 | Pagausinti aukšto sportinio meistriškumo sportininkų gretas | 4.1.1 | Patobulinti nacionalinių rinktinių formavimo tvarkas |
| 4.1.2 | Pagal poreikį organizuoti papildomas atrankos į nacionalines rinktines varžybas | ||
| 4.1.3 | Įtraukti perspektyviausius sportininkus kaip pagalbininkus ar rezervinius dalyvius į įvairių žūklės sporto šakų delegacijas vykstant į Europos ir/ar Pasaulio čempionatus | ||
| 4.1.4 | Kviesti į nacionalinę rinktinę Lietuvos piliečius, sėkmingai dalyvaujančius kitų šalių žūklės sporto čempionatuose | ||
| 4.2 | Siekti tapti Pasaulio ar Europos čempionatų nugalėtojais ar prizininkais komandinėje ar asmeninėje įskaitose | 4.2.1 | Parengti nacionalinę komandą ir kasmet dalyvauti karpių žūklės Pasaulio čempionate |
| 4.2.2 | Parengti nacionalinę komandą ir kasmet dalyvauti Europos plūdinės žūklės čempionate | ||
| 4.2.3 | Parengti nacionalinę komandą ir kasmet dalyvauti Pasaulio plūdinės žūklės čempionate | ||
| 4.2.4 | Parengti nacionalinę komandą ir kasmet dalyvauti Pasaulio dugninės žūklės čempionate | ||
| 4.2.5 | Parengti nacionalinę komandą ir kasmet dalyvauti Pasaulio poledinės žūklės čempionate | ||
| 4.2.6 | Parengti nacionalinę komandą ir dalyvauti Pasaulio spiningavimo iš valčių čempionate | ||
| 4.2.7 | Parengti nacionalinę komandą ir dalyvauti Pasaulio method feeder čempionate | ||
| 4.2.8 | Parengti nacionalinę komandą ir dalyvauti Pasaulio jūrinės žūklės čempionate | ||
| 4.2.9 | Parengti nacionalinę komandą ir dalyvauti Pasaulio muselinės žūklės čempionate | ||
| 4.2.10 | Parengti nacionalinę komandą ir dalyvauti Pasaulio tvenkinių upėtakių gaudymo čempionate | ||
| 4.2.11 | Parengti nacionalinę komandą ir dalyvauti Pasaulio gatvės spiningavimo (Street fishing) čempionate
|
||
| 4.2.12 | Parengti nacionalinę komandą ir dalyvauti Pasaulio spiningavimo nuo kranto (Carnivorous artificial bait Shore) čempionate. | ||
| 4.2.13 | Dalyvauti Pasaulio klubų žūklės čempionatuose | ||
| 4.2.14 | Ruoštis dalyvauti moterų, jaunimo, veteranų pasaulio ir Europos žūklės čempionatuose | ||
V strateginė kryptis. Žūklės sporto žinomumo, tarptautiškumo didinimas
5 lentelė. V Strateginės krypties tikslai ir uždaviniai
| Tikslas | Uždavinys | ||
| 5.1 | Padidinti sportinės žūklės varžybų tarptautiškumą | 5.1.1 | Organizuoti tarptautines žūklės sporto šakų varžybas, kuriose dalyvautų užsienio šalių sportininkai |
| 5.1.2 | Kviesti žinomus žūklės sportininkus ir trenerius iš užsienio šalių dalintis patirtimi | ||
| 5.1.3 | Skatinti Lietuvos piliečių, dalyvaujančių užsienio šalių žūklės sporto čempionatuose grįžimą į Lietuvą | ||
| 5.1.4 | Organizuoti žūklės sporto varžybas Pasaulio lietuvių žaidynių metu | ||
| 5.2 | Propaguoti aplinkosaugines idėjas ir racionalų išteklių naudojimą | 5.2.1 | Dalyvauti vandens telkinių aplinkos tvarkymo akcijose |
| 5.2.1 | Propaguoti principą ,,Pagavai-paleisk“ | ||
| 5.2.3 | Taikyti klimato kaitą mažinančias priemones bei aplinkai mažiau taršius būdus ir medžiagas | ||
| 5.3 | Viešinti populiarėjantį žūklės sportą bei pasiekimus | 5.3.1 | Tobulinti ir palaikyti Federacijos interneto svetainę bei paskyras socialinių tinklų paskyrose |
| 5.3.2 | Operatyviai pateikti informaciją apie žūklės varžybas ir jų rezultatus Federacijos bei asociacijų interneto svetainėse bei socialinių tinklų paskyrose | ||
| 5.3.3 | Ieškoti galimybių rengti video transliacijas bei reportažus iš žūklės varžybų | ||
| 5.3.3 | Rengti pranešimus žiniasklaidos priemonėms apie sportinę žūklę ir Lietuvos sportininkų pasiekimus | ||
| 5.3.4 | Skatinti populiarinimo medžiagos apie sportinę žūklę, naudojamą įrangą bei priemones rengimą ir talpinimą viešoje erdvėje | ||
| 5.3.5 | Rengti edukacines pamokas švietimo įstaigose | ||
| 5.3.6 | Dalyvauti programoje ,,Įkvėpti judėti“ | ||
| 5.3.7 | Organizuoti renginius | ||
10. Finansinis aprūpinimas
Pagal Federacijos įstatus pajamų šaltiniai yra:
1.) Narių stojamieji ,metiniai įnašai.
2.) Fizinių ir juridinių asmenų, labdaros organizacijų ir fondų paaukotos lėšos ir turtas.
3.) Kitų nevyriausybinių organizacijų, tarptautinių visuomeninių organizacijų dovanotos- paaukotos lėšos.
4.) Lėšos gautos iš valstybės biudžeto ir kitų sporto rėmimo fondų.
5.) Kitos teisėtai gautos lėšos.
2025 m. dirbo 2 samdomi darbuotojai. Federacijos finansines ataskaitas rengė Federacijos buhalterė, dirbanti pagal darbo sutartį.
Federacija turi atsiskaitomąją sąskaitą LUMINOR BANKE.
Turimų piniginių lėšų detalizacija pateikta Audito išvadose ir prieinama viešai Federacijos svetainėje: https://www.sportinezukle.lt/ataskaitos/
Federacija jokios ūkinės –komercinės veiklos nevykdo.
2026 – 2030 metais numatoma gauti ne mažiau kaip 2023 metais (preliminariai – 60 – 130 tūkst. / Eur kasmet) tikslinio finansavimo Federacijai iš valstybės biudžeto pateikus paraiškas federacijų finansavimui gauti.
Šio finansavimo pagrindiniai tikslai yra:
– dalyvauti ir siekti aukštų rezultatų sportinės žūklės Europos ir Pasaulio čempionatuose, kuriuose poledinės žūklės, spiningo iš valčių bei karpių žūklės atstovai siektų prizinių vietų ir toliau išlaikytų pozicijas stipriausių sportininkų dešimtuke, o kitų sportinės žūklės disciplinų atstovai patektų į stipriausių sportininkų dvidešimtuką, su galimybe kovoti dėl prizinių vietų individualiose rungtyse;
– organizuoti ir dalyvauti Lietuvos Respublikos čempionatuose bei varžybose, siekiant išaiškinti geriausius Lietuvos sportinės žūklės sportininkus ir pasirengti tarptautiniams čempionatams.
– rengti Fizinio aktyvumo pratybas, Fizinio aktyvumo renginius, Veiklas visuomenei šviesti, tobulinti Federacijos vadybą.
– vykdyti jaunųjų talentų identifikavimo programas.
11. Strategijos vertinimo, tobulinimo ir palaikymo principai
Federacijos strategijos įgyvendinimą numatoma stebėti nuolat, ne rečiau kaip kartą kas ketvirtį vertinti ir matuoti iškeltų tikslų pasiekimą, esant poreikiui – užtikrinti savalaikį sprendimų priėmimą.
Kiekvienais metais vykstančios Federacijos konferencijos metu numatoma apžvelgti metinius Strategijos įgyvendinimo rezultatus ir pagal poreikį atlikti Strategijos tobulinimą, užsibrėžtų tikslų patikslinimą
12. Rezultatai ir vertinimo kriterijai
Pagrindiniai Strategijos įgyvendinimo rezultatai ir vertinimo kriterijai:
– pasirengimas ir dalyvavimas 2026-2030 metų Europos ir/ar pasaulio čempionatuose šiose disciplinose: sportinė karpių žūklė, poledinė žūklė, plūdinė žūklė, spiningavimas iš valčių, dugninė (feeder) žūklė, jūrinė žūklė, muselinė žūklė, method feeder ir tvenkinių upėtakių;
– Sportinė karpių žūklė-iškovota 5-15 vieta, 9-12 sportininkų, trenerių, specialistų.
– Poledinė žūklė-iškovota 1-6 vieta, 9-12 sportininkų, trenerių, specialistų.
– Plūdinė žūklė-iškovota 15-20 vieta, 9-12 sportininkų, trenerių, specialistų.
– Spiningas iš valčių-iškovota 1-10 vieta, 6-9 sportininkai, treneriai, specialistai.
– Dugninė (feeder) žūklė-iškovota 10-20 vieta, 9-12 sportininkų, trenerių, specialistų.
– Jūrinė žūklė-iškovota 20-25 vieta, 6-9 sportininkai, treneriai, specialistai.
– Muselinė žūklė-iškovota 20-25 vieta, 9-12 sportininkų, trenerių, specialistų.
– Method feeder-iškovota 5-15 vieta, 9-12 sportininkų, trenerių, specialistų.
– Tvenkinių upėtakių-iškovota 1-10 vieta, 9-12 sportininkų, trenerių, specialistų.
– Spiningas nuo kranto -iškovota 15-25 vieta, 6-9 sportininkai, treneriai, specialistai.
Kaip jau ir minėta, kiekvienais metais vykstančios Federacijos konferencijos metu numatoma apžvelgti metinius Strategijos įgyvendinimo rezultatus, užsibrėžtų tikslų patikslinimą.
13. Valdymo struktūra
Pagal Federacijos įstatus, patvirtintus Lietuvos sportinės žūklės federacijos 2022 m. rugpjūčio 10 d. konferencijoje, Federacijos valdymo organai yra šie:
- Konferencija – turi visas visuotinio narių susirinkimo teises;
- Vykdomasis komitetas – Federacijos kolegialus valdymo organas;
- Prezidentas – Federacijos vienasmenis valdymo organas.
2023 m. balandžio 13 d. vykusios Konferencijos metu keturių metų kadencijai Federacijos prezidentu išrinktas Tomas Būdas.
Federacijos vykdomojo komiteto nariais išrinkti: Alvydas Žibas, Darius Jakiūnas, Mantas Staškus.
Siekiant įgyvendinti gero valdymo principus Federacijoje apribotas valdymo organų kadencijų skaičius – 2 (dvi) kadencijos po 4 (keturis) metus.
Lietuvos sportinės žūklės federacija
